Kai turiu šiek tiek pinigų, nusiperku knygą. Jei kažkiek dar lieka, nusiperku maisto ir drabužių.Erazmas Roterdamietis

Knygos – akmeninės, bambukinės, surašytos and papiruso, ar popieriaus – visais laikais buvo labai vertinamos, gerbiamos ir saugomos. Tiek daug svarbių žodžių į jas surašyta. Knygų dėka šiandien galime perskaityti, ką žmonės parašė prieš tūkstančius metų – paliesti praeitį, pajusti to meto aktualijas, geriau pažinti ir suprasti pasaulį, išmokti mylėti gyvenimą, savo artimuosius ir save.

Skamba gal ir gražiai, bet tam ateina galas.

Situacija šiandien

Pažvelkime, kas darosi dabar. Kiek daugiau nei prieš 10 metų – 2001 metais Lietuvoje buvo išleistos 4402 knygos daugiau nei 10 milijonų tiražu – vidutiniškai beveik 3 knygos žmogui per metus. Sakykim, kad tada žmonės knygas dar mielai pirko ir skaitė. Kitais metais skaičiai buvo panašūs – 2002 m. išleistos 4859 knygos, tiesa, tiražas jau nukrito iki 8 milijonų.

Praėjo vos 10 metų, o situaciją turim tokią: 2011 metais išspausdintos 3278 knygos ir knygelės vos 5 milijonų tiražu – ~1.5 knygos žmogui per metus, taigi nors po 10 metų knygų autoriai ir vertėjai vis dar nusiteikę optimistiškai, tiražas per šį laiką sumažėjo net dvigubai! Net ir sumažintas PVM tarifas nepadėjo. Ar minėjau, kad 1996 m. tiražas buvo 15 mln.?

Štai kaip mes čia atsidūrėm:


Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas. (Tęsinys čia ir čia)

Sunku būtų patikėti, kad leidėjai šiaip sau nusprendė spausdinti mažiau knygų. Akivaizdu, kad žmonės Jų perka mažiau, taigi ir leidėjai atitinkamai mažina tiražus. Galima ginčytis, kad perka mažiau nelygu skaito mažiau. Tikrai galima – galbūt žmonės renkasi pigesnes – padirbtas knygas, gal dažniau yra linkę knygomis keistis ir skolintis, ar tiesiog skaityti bibliotekose… Tačiau pavarčius 2005 m. atlikto tyrimo “Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai” rezultatus, darosi gan aišku, kad knygos pamažu išeina iš mados. Tą patį galima pastebėti paprasčiausiai pabendravus su žmonėmis.

Bet ne viskas taip blogai, galima rasti ir šviesių išimčių, tokių kaip Petras Kudaras, kuris knygoms per dieną skiria vieną-dvi valandas, per metus perskaito 30-60 knygų ir dar randa laiko apie jas papasakoti, ar Katerina B. kas savaitę-dvi aprašanti po knygą savo bloge knygeles.blogas.lt.

Priežastys

Tikiu, kad didžiausią įtaką žmonių [ne]skaitymo įpročiams padarė du veiksniai: internetas, ir kitos pramogos. Atrodytų nieko čia blogo – internetas viso labo informacijos perdavimo priemonė, bet pasižiūrėjus iš arčiau – be keleto dėmesio vertų išimčių, tokių kaip Vikipedija ar Amazon, internetas dabar yra didžiulis šiūkšlynas, kuriame pilna visiškai neaktualių naujienų, aiškaus konteksto neturinčių greitųjų patarimų, kvailų juokelių ir kitų būdų atitraukti Jūsų brangų dėmesį. Įdomu pastebėti, kad anksčiau minėtame tyrime kaip pagrindinė neskaitymo priežastis nurodomas laiko stygius. Bet juk paroje vis dar 24 valandos, miegam vis dar 5-8 valandas.. Sakot, dabar žmonės daugiau dirba? Galbūt, bet tie kurie tikrai daugiau dirba ir rezultatą gauna geresnį. Visi kiti, manau, tik rado būdų kaip iššvaisyti daugiau savo brangaus laiko.

Žinoma, net ir skaitantieji daug knygų – tokie kaip jau anksčiau minėtas Petras Kudaras, kenčia nuo “priklausomybės menkavertei informacijai”, kurios internete su žiburiu ieškoti nereikia. Svarbu, manau, pripažinti, kad taip yra ir galvoti, ką daryt.

Internetas, tiesa, ne vienintelė vieta pašvaistyti laiką – kur bepasisuksite, visur pilna imitacinės veiklos, kuri suteiks džiaugsmo, bet Jūsų nepraturtins nei dvasiškai, nei intelektualiai, nei bet kaip kitaip. Geriausiu atveju truputį palengvins Jūsų kišenę.

Dar vienas veiksnys, mano manymu, darantis įtaką skaitymo ypatumams – tai prastos kokybės knygos. Kai knygų spausdinimas tapo prieinamas kiekvienam, atsirado daugybė rašytojų rašančiu su vieninteliu tikslu – užsidirbti pinigų, bet negalvodami, kad knyga dar turi būti ir naudinga, ar įdomi. Perskaičius tokią “blogo skonio” knygą, greit gali dingti noras skaityti.

Kodėl man tai rūpi?

Būdamas 15 metų, aš susidomėjau informacinėmis technologijomis. Tuo metu kompiuteriai ir internetas buvo dar visiška naujovė, bet jau buvo galima rasti knygų apie Windows, Linux, MySQL, PHP ir pan. Perskaitęs keletą knygučių, dar tais pačiais 15-tais gyvenimo metais, aš susiradau pirmąjį darbą ir nuo to laiko tik labiau ir labiau gilinau savo žinias – beveik visais atvejais, knygų pagalba. Buvau ypač didelis O’Reilly Media leidyklos gerbėjas (ir vis dar esu) – jos man padėjo pasiekti ypač gerų rezultatų savo srityje, todėl knygoms esu ypač dėkingas.

Aš manau, kad geros knygos turi ypatingų galių: Jos moko susifokusuoti- išlaikyti dėmesį, lavina atmintį, praplečia akiratį, praturtina intelektualiai, suteikia gerų emocijų ir galimybę pasisemti patirties iš žmonių, kurie daugybę metų gilinosi į tam tikrą sritį, ir nori pasidalinti savo atradimais. Be to, tinkama knyga taip pat gali būti labai geras būdas atsipalaiduoti.

Tikiu, kad teisingos knygos gali padėti žmonėms atrasti savo tikrąjį pašaukimą, išsikelti aukštesnius tikslus ir pasiekti “nepasiekiamų” tikslų. Tiems, kuriems tai kol kas atrodo per daug – bent jau pakeisti specialybę ir pagerinti gyvenimą. Štai todėl stengiuosi ieškoti tokių knygų, skaityti jas ir dalintis savo atradimais.

Ką keičia Audio Knygos?

Tiesa ta, kad popierinę knyga vis rečiau atsiverčiu ir aš, tačiau knyga man be galo svarbi, todėl džiaugiuosi atradęs alternatyvų formatą – audio knygas, apie kurias čia daugiausiai ir rašau. Atradęs audio knygas pradėjau apskritai daugiau skaityti – man tai ypač tinkamas formatas, atitinkantis mano gyvenimo stilių:

Iš vienos pusės, audio knygų galiu klausytis važiuodamas dviračiu, sportuodamas, automobilyje ar laukdamas eilėje. Iš kitos pusės, po ilgos darbo dienos, praleistos prie kompiuterio ekrano, akis sunkiai besuvedu į vieną tašką, tad norisi užsimerkti ir pasinerti į gerą knygą.

Tiesa, lietuviškų audio knygų labai mažai, tad kol kas tenka pasitenkinti audio knygomis iš už jūrų marių, tačiau aš rūpinuosi, kad jų atsirastų kuo daugiau ir jau netrukus jų – Lietuviškų Audio Knygų – gauti ir klausyti galėsime ypač patogiai, per mobilų telefoną.

Jei esi knygų autorius ar leidyklos atstovas ir turi išleidęs audio knygą, ar nori ją išleisti, būtinai susisiek su manim.