R. Kmitos „Remyga“ – apie tai, ką prisimenam ir ką esam linkę užmiršti

Norėč pradėt šiaulietiškai, bet man neduota.

Po Rimanto Kmitos „Pietinia kronikų“ sėkmės ir savotiško kūrinių apie 90-uosius bumo, šios knygos Audiotekos studijoje laukiau labiau nei Kalėdų. Vis per tą smalsumą…

Ar bus šiaulietiška tarme (bus ir jos), ar čia tęsinys (ne), ar vėl Šiauliai (taip)? Ir svarbiausia – ar gali būti dar įdomiau? Patvirtinu. Gali:

„REMYGA“, Rimantas Kmita

Romanas tarsi 1988–1993 metų dėlionė. Šiaulių legendų, simbolių, vietų, tikrų ir mitinių personažų istorijos įsiurbė dar skaitant rankraštį.

„Pietinia kronikas“ juokino, priminė vaikystės nuotykius, o „Remyga“ palietė giliau ir skaudžiau. Nes tokių, kuriems laikai buvo ne pagal jėgas išplaukt nugalėtojais, pažįstu ir aš.

Tai apie ką „Remyga“?

Apie knygą jau buvo tiek įdomių interviu ir pokalbių, kad tenka pripažinti, jog geriau nepapasakosiu.

Audioknygos aprašymą rasi čia.

O asmeniškai man ji apie tai, ką prisimenam ir ką esam linkę užmiršti.

Romano įvykiai verda Sąjūdžio ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais, kuriuos norisi prisiminti su pasididžiavimu. Bet buvo juk ir pralaimėti niekieno karai, ir kiauros sienos, violetinių švarkų ir auksinių cepočkių galingieji, ir savo vietos naujų galimybių eroje nesuradę.

Kaip jaučiasi žmonės, kurie griūvant santvarkoms tampa niekam nereikalingi?
Kokios gijos sieja su praeitimi, šaknimis ar vieta kuria gyveni? Kas nutinka jų netekus?

Iš Remigijaus atėmus praeities gijas liko Remyga (autoriaus pastebėjimas). Našlaitis, jaunas Afganistano karo veteranas po tarnybos ir vestuvių pradeda dirbti milicijoje.

Atsikuriant Lietuvos valstybei, Šiauliuose griūva paminklai, vyksta mitingai, rimti vyrukai suka reikalus, požeminė upė nešvarius ir niūrius vandenis plukdo, o milicininkai siuva sovietų uniformon naujas sagas ir tampa policininkais…

Bus šiaulietiškos šnekos, bus juokingų momentų ir „kas per velniava“ (tiesiogine prasme) vietelių. Bet jei norėsi nert giliau – kviečiu klausytis kelis kartus. Man neužteko knygos, spektaklio ir audioknygos – naujų prasmių dar paieškosiu vėl po gero pusmečio.

O dabar nu(si)vylimo momentas…

Jei tikėjaisi audioknygoje išgirsti Rimanto Kmitos balsą – nuoširdžiai atsiprašau. Griežtos ir šališkos (dalyvavo ir autorius) atrankos nepraėjo 😉

Romanas daugiasluoksnis ir daugiabalsis. Kai kalba žmonės, jaučiai, meškos, dvasios ar net Fredis Kriugeris – tai atlikėjams oi kiek reikalų!

Kartu su komanda klausydami aktorių Mato Dirginčiaus ir Benitos Vasauskaitės dueto tiesiog kaifavom. Ar pasirinkom teisingai – palieku nuspręsti tau.

Net 45 min. nuo pat pradžių šios knygos Audiotekoje gali pasiklausyti nemokamai!

Audioknygos ištrauka:

 

Autorius: Rimantas Kmita
Pavadinimas: „REMYGA“
Skaito: Matas Dirginčius, Benita Vasauskaitė
Trukmė: 9 val. 1 min.
Ištrauka: 45 min.

Užbaigsiu autoriaus palinkėjimu: „Tesklinda Remygos kaukimas Audiotekos klausytojams“.

Linkėjimai,
Inga


Apie Autorių

Inga Vilimė

Audioknygas jaukinausi ilgai (iki šiol tai darau), o pradėjau nuo savanoriško jų garsinimo Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Knygas dažniausiai skaitau, o audioknygos puikiai papildo kasdienes keliones automobiliu, pasivaikščiojimus ir buities darbus namuose.


Pasidalink: