Ar tau kada buvo taip, kad susidarei tvirtą nuomonę apie žmogų iš to, ką apie jį girdėjai, kaip jis atrodė ar elgėsi, bet artimiau susipažinus, šis paveikslas subyrėjo į šipulius?
Man taip yra buvę vieną kartą. Na gerai gerai, anksčiau man taip dažnai nutikdavo, bet vieną atvejį atsimenu labai gerai.
Tai buvo 1999 metų rugsėjo pirmoji. Mokykla, kaip priklauso, išpuošta baltomis juostomis, balionais, moksleiviai su gėlytėmis rankose, visi pasitempę, klegesys neapsakomas (matyt, vasaros įspūdžiais dalinasi). Koridoriumi einu su savo geriausiu draugu, kai pro šalį netikėtai praskrieja anksčiau mokykloje nematyta išsišokėlė šviesiais trumpais plaukais, už rankos nusitempdama ir savo draugę.
Pastebėjęs mano susidomėjimą, draugas mane skubiai informuoja: ne ne ne, ji – ne tau. Ir per ateinančias dešimt minučių išpasakoja viską, ką žino apie šią trumpaplaukę: ji iš tokios ir tokios šeimos, su bet kuo nebendrauja, šiuo metu draugauja su kiečiausiu mokyklos DJ’um, … na, netrukus
Po kelių mėnesių per IRC (anų laikų facebook’ą, tik be nuotraukų) #Panevėžio kanale mane, CrazyBoy, užkalbina mergina, pasivadinusi slapyvardžiu Lavidux. Pokalbis gaunasi toks ne ypač sklandus, bet, išsiaiškinę, kad mokomės toje pačioje mokykloje, sutariame per ilgąją pertrauką pasimatyti koridoriuje prie rūbinės ir gyvai susipažinti. Tai buvo pirma mano pažintis internetu, taigi, kad būtų drąsiau, į susitikimą pasiimu ir savo draugą.
Mums atėjus į sutartą vietą, negaliu patikėti savo akimis: stovi dvi merginos, o Lavidux – tai ta pati išsišokėlė šviesiais trumpais plaukais! Jaučiuosi labai keistai: tiek daug apie ją žinau, ji yra tas uždraustas vaisius, ir štai, ji stovi šalia, o trauktis jau tikrai per vėlu – privalau su ja kalbėtis, nors ji ir „ne man“.
Tos „žinios“, kurias gavau iš draugo, vėliau dar ne vieną kartą kišo man koją, tačiau baigėsi ši istorija labai laimingai – po kelių metų, baigę mokyklą ir universitetus, su ta išsišokėle mes susituokėme ir ilgai bei laimingai gyvename.
Manau, sutiksite, kad po tokio įvykio sunku būtų ir toliau pasikliauti vien tik nuomonėmis. Mane tai tikrai labai stipriai paveikė, nuo to laiko pradėjau kur kas atviriau žiūrėti į viską, stengiuosi niekuomet nebepasikliauti vien tik nuomonėmis ir visada turiu galvoje, kad gali būti ir kitaip.
Dabar perduodu žodį Leo, štai ką jis siūlo daryti su išankstinėmis nuomonėmis:
P.S. Jei šiame puslapyje atsidūrėte atsitiktinai, daugiau apie audio projektą „52 Pokyčiai“ galite sužinoti čia.
