Ilgą laiką maniau, kad esu nekūrybiškas, nes… nemoku sukurti kažko tikrai naujo, originalaus, nemoku gražiai piešti, ar lipdyti iš plastilino. Atrodydavo, kad viskas ką darau – tai tik mechaniškai atkartoju tai, ką jau moku, arba kažką tiesiog nukopijuoju.
Dabar manau, kad tiesiog per siaurai žiūrėdavau į kūrybą. Dabar kūrybą matau beveik viskame, ką darau. Garsinu šią knygą – tai kūryba, nes tai darydamas atiduodu dalelę savęs. Jei knygą garsintų kas nors kitas, ji juk gautųsi visiškai kitokia. Kai einu į susitikimą su leidykla ar knygų autoriumi – visas pokalbis, net pats susitikimas, mano manymu, yra kūryba, juk iš pradžių turėjau jį susikurti savo galvoje. Kai ieškau tinkamo balso knygai, kai redaguoju audio knygą, kai verčiu tekstą, kai planuoju dieną, kai rašau dienoraštį.. Man visa tai – kūryba, todėl kiekvieną dieną patiriu kūrybos džiaugsmą.
Šiuo pokyčiu Leo kviečia kurti, o aš tuo pačiu kviečiu paklausti savęs, galbūt tai, ką Jūs darote kasdien, iš tiesų yra kūryba?
P.S. Jei šiame puslapyje atsidūrėte atsitiktinai, daugiau apie audio projektą „52 Pokyčiai“ galite sužinoti čia.
