Tvarka ir minimalizmas namuose tapo tokiu įprastu dalyku, kad jau visai pamiršau, kaip gyvendavome anksčiau ir kokią didelę įtaką šis pokytis turėjo mūsų gyvenime. Anksčiau vadovaudavomės daugmaž tokiomis taisyklėmis:
- Kiek daiktų yra namuose, tiek jų ir turi būti
- Kur padėjai daiktą, ten ir jo vieta
- Kuo daugiau daiktų, tuo smagiau
Tačiau ilgainiui tai tapo rimta problema. Iš vienos pusės, kartais įsigydavome nereikalingą daiktą, tačiau jis vis tiek „mėtydavosi“ namuose, taip uždimdamas vietą ne tik kambaryje, bet ir galvoje. Iš kitos pusės, nors ir atrodydavo, kad dauguma turimų daiktų buvo reikalingi, namai kartais tapdavo panašesni į (netvarkingą) sandėlį, nei į gyvenamą būstą.
Buvo ir šalutinis poveikis: tvarkytis tekdavo kur kas dažniau, o tvarkymasis būdavo labai ilgas ir varginantis užsiėmimas, nes daiktų sutvarkyti reikdavo labai daug.
Perklausę Leo Babautą audio knygą „The power of less“, pamažu pradėjome taikyti jo siūlomas minimalizmo taisykles. Iš pradžių vos vienoje srityje – su vaiko žaislais, vėliau išmokome prisižiūrėti darbo vietą, kambarius, tuomet, persikeldami į naują gyvenamąją vietą, atitinkamai įsirengėme virtuvę, spintas ir t.t.
Štai vos keletas tokios gyvensenos privalumų:
- Švarus protas, kadangi aplink nėra bereikalingų dirgiklių
- Rečiau reikia tvarkytis, nes kiekvienas daiktas turi savo vietą
- Prireikus, susitvarkyti labai lengva – nereikia valyti bei stumdyti daugybės daiktų
Šią savaitę Leo kviečia susitvarkyti visą kambarį. Štai kaip tai daroma:
P.S. Jei šiame puslapyje atsidūrėte atsitiktinai, daugiau apie audio projektą „52 Pokyčiai“ galite sužinoti čia.
