Manau, kad įgyvendinti šį pokytį daug kam gali būti nelengva užduotis. Atsisakyti įsipareigojimų (beigi neapsikrauti naujais) man buvo ir vis dar yra labai sunku – taip norisi visur spėti, viską sužinoti, išmokti, pamatyti.. juolab, kad visi mano draugai tiek daug visko veikia! Užtenka pasižiūrėti feisbuke…
Tarkim, draugas kviečia kartu lankyti degtukų namelių architektų būrelį – nejau atsisakysi? Atrodo, visai įdomus užsiėmimas, o ir argumentų toli ieškoti nereikia – tai pati geriausia meditacija, išmoksiu kažką naujo, bus gražu..
Sutinku, kad iškeisti televizoriaus vėpsojimą į degtukų namelių statymą – puiki mintis! Kita vertus, jei ir be televizijos Jūsų grafikas visiškai perkrautas, gal prieš atsakant reikėtų gerai GERAI pagalvoti.
Taip, pasakyti „ne“ dažnai būna tikrai labai sunku. O kur dar mūsų pačių susikurti įsipareigojimai – tie, kuriuos susikurdami net nesuteikiame galimybės sau atsakyti „taip“ arba „ne“?
Paklausykim, ką apie tai kalba Leo:
P.S. Jei šiame puslapyje atsidūrėte atsitiktinai, daugiau apie audio projektą „52 Pokyčiai“ galite sužinoti čia.
