Ar turi tokį tikslą, kuriam paaukotum visą savo likusį gyvenimą?

O jei ne tik gyvenimą, bet ir gyvybę? Vardan tos – Lietuvos.

Man labai sunku tai įsivaizduoti, nors ir laikau save patriote. Labai vertinu galimybę gyventi šių dienų laisvoje Lietuvoje, bet tiesiog galvoj nesutelpa tokio pasiaukojimo mastas.

Net jei šią savaitę aktualiau gali atrodyti Eurovizija, visgi ir ten galim dalyvauti tik todėl, kad kažkam Laisvė buvo brangesnė už gyvybę.

Savaitgalį minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną labai prasminga tai prisiminti.

Lietuvos partizano, partizanų vado, Adolfo Ramanausko-Vanago biografijos nepasakosiu. Prireikus, nesunkiai rasi. Prie partizanų veiklos Vanagas prisijungė 1945 metais, suimtas 1956 metų spalį, po metų kalinimo ir kankinimų sušaudytas Vilniaus KBG kalėjime.

Galbūt išsilavinimas (Pedagoginis institutas, Karo mokykla) ir darbinė patirtis (mokytojas, mokyklos vedėjas, dėstytojas) lėmė, kad jam ir partizanų judėjime teko vado dalia.

Šie atsiminimai (nors užrašyti vėliau) – apie 1945-1947 metų laikotarpį. Ne tik apie partizanų sąjūdžio formavimąsi, kovų aplinkybes, viltį sulaukti Vakarų pagalbos, nelengvus sprendimus, bet ir partizanų buitį ar kartais pasitaikančias komiškas situacijas. Net ir apie labai efektyvų ir efektingą būrimą suodžiais!

Pasakojimas tuo pačiu ir dalykiškas, ir gyvas. Pasidalinant ne tik faktais, bet ir emocijomis, savu požiūriu. O klausantis Jokūbo Bareikio balsu – dar labiau įtraukiantis.

👉 Nemokama ištrauka (90 min)

„Vėliau surasti tuos tyliuosius“ 

Savo atsiminimus Adolfas Ramanauskas-Vanagas rašė 1952 -1956 metais. Tam labai padėjo anksčiau jo vestas dienoraštis vadovaujantis 1945 metų gegužės mėn. išleistu Dzūkų grupės štabo įsakymu – „Kuopų ir batalionų vadai veda operacijų ir veiksmų dienoraštį, kuriame kiek galima suglaustai, bet pakankamai pilnai ir teisingai aprašomi visi partizaniniai veiksmai. Dienoraščio tikslas: palikti teisingą kovų dėl laisvės vaizdą, kaip medžiagą istorijai, ir pagelbėti vėliau surasti tuos tyliuosius, mažai kam žinomus didvyrius […]“

Žinodamas užrašų dokumentinę vertę ir pavojų jiems prarasti, Vanagas trijų dalių atsiminimus rašė keliomis kopijomis. Po autoriaus arešto, sovietinis saugumas antrą ir trečią dalis surado. Visgi iki pat Nepriklausomybės atgavimo išliko tiek pirmoji dalis, tiek kitų dalių egzemplioriai. Tiesa, buvo neįskaitomų žodžių, sąmoningai praleistų pavardžių, neišlikusių puslapių. Jų vietoje audioknygoje pajusi ne visai įprastas pauzes.

Šių laikų kontekste atsiminimai svarbūs ne tik kaip istorinis liudijimas. Kartais net šiurpas perbėgdavo, kai išgirstos mintys suskambėdavo taip, lyg jas išsakytų žmogus gyvenantis šiandien.

Trumpai apie audioknygą

Autorius: Adolfas Ramanauskas-Vanagas
Skaito: Jokūbas Bareikis
Pavadinimas: „Daugel krito sūnų… Partizanų gretose“
Trukmė: 19 val. 42 min.
Nemokama ištrauka: 90 min

Audioknyga išleista su Lietuvos kultūros tarybos parama. 

Branginkim laisvę ir atminimą tų, kurių dėka ją turime. Audiotekoje taip pat gali išgirsti ir partizano Lionginio Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštį. 

Šilti linkėjimai!

Apie Autorių

Inga Vilimė

Audioknygas jaukinausi ilgai (iki šiol tai darau), o pradėjau nuo savanoriško jų garsinimo Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Knygas dažniausiai skaitau, o audioknygos puikiai papildo kasdienes keliones automobiliu, pasivaikščiojimus ir buities darbus namuose.