Ar tavo šeima turi paslapčių? Tokių, apie kurias niekam nevalia net užsiminti. Kurias tie, kas žino – norėtų užmiršti. Kad tiems, kas nežino, būtų lengviau gyventi. Pasirodo, tos „paslaptys“ niekur nedingsta – jos keliauja iš kartos į kartą, net jei niekas apie jas garsiai nekalba. Nes tai per daug skausminga. Tyrėjai praeities traumų pėdsakų randa net epigenetiniame lygmenyje – mūsų … Skaityti Toliau
Uždrausta supervalstybės istorija ir trys laukinės gulbės
Kas baisiau – kaimynų sode kabantis plastikinis pakaruoklis, helovyninės šiurpės ar visgi kraupios tikro gyvenimo istorijos? Jau keletą dienų klausydama naujos audioknygos dar aiškiau suvokiu, kaip mes gerai dabar gyvenam – galėdami žaisti mirtį, rinktis, kas kabo ar nekabo ant tvoros ir tiesiog turėti savo tvorą, o ne gyventi aptvertiems milžiniškos šalies nelaisvėje. Ir kalbu ne apie mūsų kalėjimu buvusią … Skaityti Toliau
Kuri tavo dalis – bloga?
Ar pažįsti tą jausmą, kai viena tavo dalis jau nusprendė, o kita – dar priešinasi iš visų jėgų? Viena nori keltis penktą ryto bėgioti (su audioknyga, žinoma), kita – spaudžia snooze dar penkis kartus. Viena ramiai planuoja pokalbį su vadovu, kita, vos įėjus pro duris, viską sujaukia. Viena žino, kad saldumynai vakare – bloga mintis, bet kita vis tiek atidaro … Skaityti Toliau
Gal laikas nustoti save taisyti?
Ar tau lengva priimti save ir savo gyvenimą tokį, koks jis yra šią akimirką? O gal dažniau pagauni save galvojant, kad turėtum būti bent truputį kitoks, jaustis bent truputį kitaip ar stengtis bent truputį labiau, kad pagaliau gyventum taip, kaip nori? Pastaruoju metu pats dažnai atsiduriu panašiuose nesibaigiančio tobulėjimo spąstuose. Neseniai tapau seno vienkiemio gyventoju, nors kaime iki šiol niekada … Skaityti Toliau
Naujas romanas Lucindos Riley audioknygų gerbėjams
Kaip tavo ruduo? Ar norisi anksčiau eiti miegoti, daugiau laiko praleisti namuose? O gal kaip tik ruduo įneša daugiau aktyvumo ir judesio? Šiandien noriu papasakoti apie knygą, kuri beveik dvi savaites buvo mano rytinių pasivaikščiojimų draugė ir tuo pačiu lengvas atsitraukimas nuo įtempto rudens grafiko. Jei su pasimėgavimu klausei Lucindos Riley knygų, ar tiesiog nori lengvo pabėgimo nuo savų reikalų, … Skaityti Toliau
Lėti arkliai – jau Audiotekoje
Ar tau patinka šnipų romanai? Jei griežtai ne – tuomet turiu atsiprašyti, bet laiškas šįkart, deja, ne tau. O gal dar nežinai, ar patinka, ir pagalvojai: „O kodėl gi nepabandžius?“ (kaip kad nutiko man). Jei taip, tuomet pirrrrmyn. Kviečiu pasiklausyti pirmosios knygos iš „Pelkyno“ šnipų romanų serijos, pagal kurią buvo sukurtas garsusis Apple TV serialas „Slow horses“, jau gavęs ne … Skaityti Toliau
Sykį Amerikuo ir kiti žemaičio nuotykiai
Berods pavasarį tavęs klausiau – ar moki tarmiškai? Jei kartais nori išgirst ar prisimint, kaip rokoujas žemaičiai ir smagiai praleist keletą valandų kelionėj iki lietuviško West Coast’a ar sukant ratus mieste – šiandien puiki proga įsijungti naują audioknygą. Žemaitiškai parašytą ir paties autoriaus įgarsintą. Skaitant neįveikiau – atsisakė smegenys vargt su teksto apdorojimu. O va klausyti šį kartą buvo tikrs … Skaityti Toliau
Kada vakar nuėjai miegoti?
Noriu tavęs atsiprašyti. Ilgą laiką maniau, kad esu nulaužęs gero miego kodą – einu anksti miegoti, prieš miegą jokių ekranų, keliuosi anksti, pažiūriu į dienos šviesą ir laikausi griežtos rutinos, kad savaitgaliais nereikėtų bandyti atsimiegoti už visą savaitę. Net vėlyvų koncertų ar susitikimų su draugais kartais atsisakau, kad tik nepakenkčiau savo idealiam miegui. Jei išpuldavo vakaras, kai nueidavau miegoti gerokai … Skaityti Toliau
Laukiamiausia metų audioknyga
Ar tavo giminė turi daug paslapčių? Nesantuokinė močiutės meilė, slepiama pusbrolio liga, kažkada nepasakytas ir dabar jau nežinomas prosenelio vardas ar kiti tik pusbalsiu ir tik artimųjų rate aptarinėjami dalykai… Iš šiandien Audiotekoje pasirodžiusio vieno gražiausių kada nors skaitytų (o dabar dar ir klausomo iš naujo) romano, man įsiminė būtent tai – „Šeimą nusako ne kraujas, o bendros paslaptys“. Jei … Skaityti Toliau
Pasiilgai sniego?
Ar ir tau yra buvę etapų gyvenime, kai, atrodo, turi viską, bet kažko trūksta? Kai dar iki birželio vidurio gyvenau Portugalijoje, atrodė, kad turiu viską, ko troškau – ramų gyvenimą prie vandenyno, daug laiko viskam, ką mėgstu, mylimą darbą, artimus draugus. Tačiau laikui bėgant pradėjau jausti, kad visgi kažko trūksta. Galbūt to pilvą kutenančio jaudulio, kai nežinai, kas laukia rytoj? … Skaityti Toliau
