·        Kai jauti pyktį – taip yra ne todėl, kad tave supykdė esama situacija, tai tavo smegenys nusprendė, kad ši situacija primena kažką, kas anksčiau reiškė pyktį.
·        Kai matai susiraukusį žmogų – negali iš jo veido patikimai pasakyti, ką jis jaučia. Nėra tokio dalyko, kaip „pykčio veidas“.
·        Kai tinkamai rūpiniesi savo kūnu – gerai miegi, valgai, ilsiesi – tiesiogine prasme pakeiti savo emocijų paletę.

Na, gal šis paskutinis faktas ir nelabai, bet kas nustebino – tai suvokimas, kad supratus, kaip iš tiesų gimsta emocijos – pasikeičia visas tavo žemėlapis. Pradedi ne tik reaguoti į pasaulį, o jį kurti — tiek išoriškai, tiek viduje.

Neslėpsiu, audioknyga nėra lengva. Nors tai ir įdomusis mokslas, klausyti knygą ne kasdien buvo įdomu. Bet labai gali būti, kad mano smegenys tiesiog tam šiuo metu nepasiruošę – mat su mažais vaikais nei poilsio, nei gero miego, o dažnai ir pavalgyti neatšalusio maisto dar nepavyksta.

Taigi ir mano emocijų paletė šiuo metu kiek siauresnė. 🙄

Bet pavyzdžiui knygą garsinusiai aktorei Gabijai Jaraminaitei – ji buvo beprotiškai įdomi. Atlikėja ne kartą dėkojo, kad turėjo galimybę skaitydama susipažinti su šia knyga ir spėjo jau ne vienam žmogui ją parekomenduoti.

Praktinė nauda tau

Pabaigai, noriu pasidalinti trimis pamatiniais principais, kuriuos pasiėmiau sau iš šios knygos – gal ir tau pasirodys vertinga:

1.     Emocijos – ne nutikusi audra. Tai mano smegenų kūrinys. Galiu išmokti jas kurti kitaip.

2.     Jei noriu mažiau nerimo, turiu labiau rūpintis savo kūnu. Tai elementari emocinė higiena.

3.     Turiu nustoti spėlioti, ką jaučia kiti ir vietoj to – klausti. Emocijos nėra universalios.

Jei tave ši tema bent kiek kabina – o juk kitaip iki čia šio laiško ir neskaitytum 🤔 – kviečiu: