Knyga, prie kurios norėsi grįžti vėl ir vėl

Ar turi knygą prie kurios grįžti vėl ir vėl? Tokią, kuri skirtinguose amžiaus tarpsniuose Tau kalba skirtingai? Aš turiu. Ir su begaliniu džiaugsmu ir šiluma šiandien noriu Tau apie ją papasakoti.

Keisčiausia tai, kad iki šiol tiksliai nežinau, kaip ši knyga mane pasiekė. Arba apie ją perskaičiau kitoje knygoje, arba išgirdau dar tada, kai gyvenau Portugalijoje. Bet labai gerai prisimenu jausmą, kaip stipriai jos norėjau ir galiausiai atsisiuntus anglišką leidimą skaičiau… Kovodama su noru godžiai skaityti toliau ir kuo ilgiau neišleisti knygos iš rankų.

Ir štai – gyvenimo stebuklas. Vienų pietų su kolege Inga metu, kalbai netikėtai pasisukus apie Braziliją, paminėjau šią knygą. Ji susidomėjo ir pasakė: „atnešk, paskaitysiu, gal pasiūlysime kokiai leidyklai kartu versti“. Atnešiau. Perskaitė. Pasiūlė. Patikėjo.

MANO APELSINMEDIS

José Mauro de Vasconcelos

Ne viskas savaime suprantama

Kad teisingai suprastum šią knygą, labai svarbu suvokti jos vietą ir laiką. Veiksmas vyksta XX amžiaus trečio dešimtmečio pabaigoje, skurdžiame Rio de Žaneiro priemiestyje. Čia daugelio šeimų gyvenimas – nuolatinė kova dėl išlikimo, o vaikystė anaiptol nereiškia savaime suprantamo švelnumo. Todėl joje tikrai išgirsi itin žiaurių momentų, tačiau pažadu – vykusiai įpintos smagios ir šiltos akimirkos tikrai išlygins emocinį šio kūrinio svorį.

„Mano apelsinmedis“ yra iš dalies autobiografinė knyga, paremta paties autoriaus vaikystės patirtimis. Įdomus faktas, kad ją jis parašė vos per dvylika dienų, nors, kaip pats sakė, ši istorija jame gyveno daugiau nei dvidešimt metų. Nuo 1968-ųjų knyga išversta į daugiau nei 50 kalbų ir parduota milijonais egzempliorių.

Pabėgimas į vaizduotės pasaulį

Gal ir tu buvai vaikas, kurio rankose netyčia sulūžta daiktai, kamuolys netyčia nukrenta ne ten, kur turėjo nukristi ir sudūžta gražiausia namų vaza, arba tiesiog, išdaigos gaunasi netyčia, lyg kipšiukas į ausį būtų pakuždėjęs?

Būtent toks ir Zezė. Berniukas, pilnas gyvybės, smalsumo ir beribės vaizduotės. Tik jo išdaigos nėra vien tik vaikiškas nutrūktgalviškumas – už jų slypi ir didžiulis švelnumo alkis bei noras bent trumpam pabėgti iš per sunkios tikrovės. Tėvo bedarbystė, skurdas ir smurtas priverčia berniuką ieškoti prieglobsčio vaizduotės pasaulyje, kuriame randą atramą bendraudamas su vidiniu paukšteliu, sode augančiu apelsinmedžiu ar šuoliuoja prerijose su vesternų herojais. Vis dėlto nuo sielvarto vaistų nėra, o ką praradai, nebesugrąžinsi – tai Zezė patirs ir suvoks labai anksti.

Braziliškas „Mažasis princas“

Beje, nepaminėjau, kad „Mano apelsinmedis“ yra knyga vaikams, tačiau dėl savo daugiasluoksniškumo gali būti skaitoma kiekviename amžiaus tarpsnyje. Gal todėl ji neretai vadinama braziliškuoju „Mažuoju princu“. Todėl net primygtinai rekomenduoju išklausius šią audioknygą grįžti prie jos dar ir dar kartą.

Na, o kas gali įgarsinti tokią švelniai jautrią knygą? Žinoma, kad tik toks pats jautrios sielos išdykėlis, Metų balso premijos laureatas Matas Sigliukas. Jo dėka ši audioknyga tapo tikru mini spektakliu, kurį klausant emocija tik dar labiau sustiprėja.

NUOSTABI KNYGOS PRADŽIA

„Mano apelsinmedis“ – ypatinga, brazilų literatūros klasikai priskiriama knyga, kuri kupina meilės alkio, persmelkta skausmo, pabėgimo į vaizduotės pasaulį ir dar tiek daug visko, kad kartais net sunku suvokti, kiek gali tilpti vienoje trumpoje istorijoje.