Moris – žymus mokslininkas, socialinių mokslų daktaras, ilgametis koledžo profesorius, gerbiamas keleto knygų autorius, kurį kiekvieną trečiadienio vakarą galėdavai sutikti „Šok lig valiai“ vakarėlyje kartu su studentais šokantį lindi-hopą pagal bet kokią muziką – kad ir pagal Jimį Hend­rixą.

Artėjant ketvirtajai gyvenimo dešimčiai Mičas sužino, kad jo (mėgstamiausias) koledžo profesorius Moris serga nepagydoma liga. Sukrėstas šios žinios, po šešiolikos metų tylos, Mičas nusprendžia aplankyti savo Trenerį (kaip tuomet kartu buvo sutarę jį vadinti), ir taip – išlydint profesorių į amžinąjį atilsį – prasideda naujas Mičo gyvenimas.

Tikra istorija

Viskas, ką išgirsi šioje audioknygoje – įvyko iš tiesų. Net vardai liko nepakeisti. Antradieniniai susitikimai su Moriu tai pamokos apie tikrą gyvenimą – tokį, kuriuo galėtum didžiuotis. Kurio nesigailėtum savo gyvenimo saulėlydyje.

Tai pamokos apie:

·        Savigailą – kodėl jos reikia ne daugiau nei kelias minutes,

·        Šeimą – kodėl ji yra vienintelis tikras pamatas,

·        Pinigus – kodėl žmonės renkasi juos, nors ieško meilės,

·        Senatvę – kodėl bijoti jos, reiškia bijoti gyvenimo,

·        Meilę – kuri, Morio žodžiais, „yra vienintelis protingas veiksmas”,

·        Mirtį – kuri, kaip suprasi klausydamas, yra geriausias gyvenimo mokytojas.

Bet labiausiai man įsiminė vienas paprastas Morio pratimas. Budistai, sako jis, laiko ant peties įsivaizduojamą paukštelį. Ir kiekvieną rytą klausia jo: „Ar toji diena jau šiandien? Ar aš pasiruošęs? Ar darau viską, ką privalau? Ar esu toks, koks noriu būti?“

Moris šį klausimą uždavė sau kiekvieną dieną – net tada, kai negalėjo nei atsistoti, nei išeiti į lauką, nei pakelti rankų aukščiau krūtinės.

O pro langą žiūrėdamas į tą patį japoninį klevą jis sakydavo: „Stebiu, kaip per tą laiką pasikeitė medžiai, kitaip pučia vėjas. Tarsi iš tikrųjų už lango matyčiau tekant laiką.”

Žmogus, kuriam liko gyventi mėnesiai, gebėjo matyti daugiau nei mes, kurie nuolat skubame.