Įdomu – šiltuoju metų laiku knygų tu klausai daugiau, ar mažiau?
Aš tai tikrai daugiau: dažniau vaikštau, daugiau bėgioju, ilgiau neužmiegu 😃 tik ką dar pastebėjau – tai, kad vasarop daug dažniau renkuosi grožinę nei rimtąją, verslo literatūrą ar savišvietą.
Panašiai nutiko ir šįkart – su audioknyga, apie kurią papasakosiu. Tiesa, nors ir grožinė, knyga iš tiesų paremta tikrais istoriniais įvykiais. Tokia forma, manau, pasirinkta siekiant išvengti galimų „kaltinimų“ dėl liudijimų, kuriuos teisme galbūt jau sunku būtų įrodyti. Įdomus sutapimas, kad audioknygos klausiau (ir šį naujienlaiškį rašau) šalyje, iš kurios kilusi pati autorė, ir kur prasideda viena iš trijų šio pasakojimo linijų.
| IR DANGUJE TEKA UPĖS — Elif Shafak — |
| Laišką pradėjau klausimu apie vandens atmintį neatsitiktinai – būtent visa menantis vanduo yra leitmotyvas, jungiantis visas tris – iš pradžių, regis, nieko bendra neturinčias istorijas.
Pirmoji prasideda 1840-aisiais Anglijoje. Ant Temzės kranto gimsta Artūras – lūšnynų karalius, apdovanotas fenomenalia atmintimi. Šios dovanos dėka jam pavyksta pabėgti nuo skurdžios praeities ir pradėti naują gyvenimą. Antrasis pasakojimas prasideda 2014-tųjų Turkijoje. Tigro krantinėje jazidų mergaitė Narina ruošiama krikštyti, tačiau netrukus jazidų bendruomenė priversta palikti savo protėvių žemę ir leistis į beprotiškai pavojingą kelionę. Trečioji istorija: 2018-ieji, Londonas. Trisdešimtmetė mokslininkė Zalicha, visą gyvenimą besielgusi racionaliai ir nuspėjamai, pribręsta gyvenimo pokyčiams – palikusi savo vyrą ir patogius namus, ji apsigyvena Temzės krantinėje prišvartuotame laivelyje. Čia ji planuoja pagyventi lygiai mėnesį, o tuomet – atsiduoti upės tėkmei… Jei atvirai, ši knyga – labai keista. Klausau ir vis galvoju: kaip įmanoma viename pasakojime sutalpinti:
Tačiau Elif Shafak tai puikiai pavyksta. Kuo toliau, tuo labiau ši audioknyga man priminė ne romaną, o kažkokią keistą kelionę per žmonijos atmintį. Kelionę, kuri nuvedė ir prie dalykų, apie kuriuos anksčiau beveik nieko nežinojau. Pavyzdžiui, ar tau teko girdėti apie karaliaus Ašurbanipalo biblioteką? Tai viena svarbiausių senovės pasaulio bibliotekų, kurioje buvo saugomas ir garsusis „Gilgamešo epas“. Kūrinys, parašytas prieš daugiau nei 4000 metų, bet kalbantis apie gerai pažįstamus dalykus: mirties baimę, draugystę, žmogaus norą būti prisimintam. Kadangi mokykloje nemėgau istorijos, vietomis audioknyga buvo tikras išbandymas – net turėjau susirasti mesopotamijos žemėlapį, kad geriau suprasčiau, kur ta Ninevija ir kas dabar užima šią teritoriją. Bet pradėti klausyti šią knygą iš tiesų pasirinkau dėl vienos paprastos priežasties. Ji – vardu Elif Shafak. Esu anksčiau skaitęs šios autorės knygą „Keturiasdešimt meilės taisyklių“ ir man ji taip patiko, kad iškart supratau, jog norėsiu perklausyti visus šios autorės darbus, kurie tik bus įgarsinti. Ir su šia knyga taip pat nenusivyliau. Tekstas – lėtas, poetiškas, bet taip gražiai plaukia, kad norisi klausyti ir klausyti… Tačiau nemanau, kad audioknyga patiks visiems. Jei ieškai greito tempo, aiškaus plokščio siužeto – čia to nerasi. Bet jei tave veža:
manau, „Ir danguje teka upės“ tau labai patiks. Knygos, kol kas, deja, neturėsime prenumeratos kataloge, tačiau prenumeratoriams, kaip visuomet – ypatinga kaina. |
| Kviečiu pasiklausyti nemokamos ištraukos |
| Beje, audioknygą įgarsino viena talentingiausių atlikėjų, Metų balso apdovanojimą 2024-aisiais pelniusi Vesta Šumilovaitė-Tertelienė, tad klausyti knygos bus tikrai labai gera. |
Trumpai apie audioknygą
Autorius: Elif Shafak
Pavadinimas: „IR DANGUJE TEKA UPĖS”
Vertėjas: Rūta Razmaitė
Skaito: Vesta Šumilovaitė-Tertelienė
Trukmė: 15 val. 9 min.
Ištrauka: 30 min.
Šviesūs linkėjimai!
Apie Autorių
Pasidalink:
