Ar turi svajonių šalį? Tą, kurią jau seniai nori aplankyti? Arba tokią, į kurią norisi sugrįžti vėl ir vėl?

Praeitą rudenį aš pagaliau nukeliavau į vieną iš savo ilgai svajotųjų – Japoniją. Ir jau noriu vėl! Dar niekur nemačiau tokios pagarbos ne tik žmogui, bet ir augalui, daiktui ar net paprastam akmenukui. Net kanalizacijos šulinių dangčiai tekančios saulės šalyje verti atskiro laiško.

Todėl šiandien kviečiu tave į kelionę po Japonijos metus su ten gyvenančiu Andrium Kleiva.

Tai jau trečia Andriaus audioknyga. Pirmoji „Kaip veikia Japonija“ – stebėjo šalį dar naujoko žvilgsniu. Pasakojo mums apie jos kalbą, kultūrą, stebinančius kasdienybės reikalus, kartais lygino su Lietuva. „Ką veikia Japonija“ – kalbino pačius japonus, o „Kas vyksta Japonijoje“ – tarsi galvoja ir gyvena kartu su ja. Nors rekomenduoju išgirsti ar perskaityti visas, man trečioji – pati įdomiausia.

Kaip šių laikų Donelaitis, Andrius Kleiva stebi Japonijos metus ir iš, atrodytų, nereikšmingų informacinių žinučių sudėlioja įtraukiantį šalies metų ratą. Beje, čia pat ir pasitaisau – vargu ar Japonijoje įmanomos nereikšmingos žinutės.

Net ir kasdienis pranešimas apie nevėluojančius traukinius čia vertas geležinkelių kompanijos atstovės kasdienio atvykimo į televizijos studiją, specialaus grimo ir beveik iškilmingo fakto konstatavimo: „Regioninės linijos veikia be trikdžių. Greitieji „Šinkansen“ traukiniai taip pat nepatiria jokių trikdžių“. Net jei niekas nepastebės (vargu), dėmesys detalėms – privalomas.

METŲ RATAS

Japonijoje (kaip ir Lietuvoje) svarbi ir labai matoma sezonų kaita. Pati rudenį stebėjau įvairiausias spalvotų lapų, kaštainių ar moliūgų apraiškas ant prekių pakuočių, reklamose, maisto lėkštėse ir gėrimų puodeliuose. Mums su savo moliūginėmis latėmis iki tokios įvairovės dar toli. O pavasarinio sakurų žydėjimo-išprotėjimo metu jie net rožinį šakotį turi!

Audioknyga irgi sukasi metų ratu – nuo „Pavasario linksmybių“ iki „Žiemos rūpesčių“. Jei mūsų mokslo metai ar pats darbų įkarštis prasideda rudenį, tai japoniškos pradžios dažniausiai vyksta pavasarį.

„Linksmybėse“ išgirsi ir apie imperatoriaus instagramo paskyros pradžią, ir „Muji“ parduotuvės rožines bandeles, ir apie netikėtai gausius turistų būrius prie… ne, ne prie sakurų – o prie vienos „Lawson“ parduotuvėlės, kurių Japonijoje jei ne ant kiekvieno, tai ant kas antro kampo tikrai rasi.

Dar neskaičiusi Andriaus knygos, aš irgi pataikiau apsistot tame miestelyje ir ilgokai spėliojau, kodėl jie ten visi renkasi. Na taip, už parduotuvės stogo matėsi Fudži kalnas, bet juk paėjus toliau jis matosi dar geriau.

„Vasaros darbuose“ išgirsi apie japoniškus gėrimus, rinkimus, naujųjų jenų svarbą ar net svarbiausią šuolį per olimpines žaidynes. Taip, vertą medalio, bet svarbiu ne savo sportine verte.

„Rudens gėrybės“ leis pasidomėti ir automobilių pramone, ir gan sudėtinga japonų vairuotojų pradžia. Kažin ar Lietuvoje kas teikia savotiško „teisių re-treat’o“ paslaugas? Išvažiuoji dviems savaitėms ir mokaisi teorijos bei praktikos kokiam nors kitaip nepasiekiamam užkampyje. Tik kaip po to vairuot kad ir Kauno gatvėse, jau nekalbant apie šešių lygių Osakos sankryžas, man visiškai neaišku…

Knygoje išgirsi, kuo japoniška žiema skiriasi nuo lietuviškos, ir kokių vaisių perteklium (kaip mes cukinijom) bando atsikratyti japonų tetos. Ir jei iki tol dar nebūčiau įsimylėjus Japonijos, tai faktas, kad gali pasirinkti kokiai prefektūrai sumokėti dalį mokesčių ir už tai kasmet gauti to regionio lauktuvių – mane nuginklavo visiškai. Įsivaizduok, jei pasirinktum Palangą ir žiemą gautum stintų siuntinuką, o vasarą iš Žagarės atvežtų dėžę vyšnių.

Autorius: Andrius Kleiva
Skaito: Matas Dirginčius
Pavadinimas: „KAS VYKSTA JAPONIJOJE“
Trukmė: 11 val. 6 min.
Nemokama ištrauka: 30 min

Saulėti linkėjimai!

Apie Autorių

Inga Vilimė

Audioknygas jaukinausi ilgai (iki šiol tai darau), o pradėjau nuo savanoriško jų garsinimo Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Knygas dažniausiai skaitau, o audioknygos puikiai papildo kasdienes keliones automobiliu, pasivaikščiojimus ir buities darbus namuose.