Šis laiškas turėjo būti kitoks – tačiau pradėjau rašyti kaip tik tuo metu, kai vilniečiai gavo oro pavojaus pranešimą…
Vieni leidosi į rūsius tvarkingai įsijungę LRT, kiti juokavo ir rūpinosi savais reikalais ar net toliau darbavosi nesibaigiančiuose Basanavičiaus gatvės remontuose.
Tikiuosi pakartojimų nebus ar jie bent jau netaps norma, bet simboliška, kad šiandienos audioknyga – apie žmones, kurių taikią kasdienybę pakeičia karas.
Ir ne tik tų, kurie priversti palikti savo namus, bet ir tokių kaip Tolikas, kuris pagaliau įsigyja beveik svajonių namą Ispanijoje ir ruošiasi ten ramiai darbuotis be įkyraus artimųjų rūpesčio. Tik likimas mėgsta žiauriai pajuokaut – po trijų dienų nuo namo įsigijimo, rusija užpuola Ukrainą, o dar po keleto – pas Toliką į Ispaniją atvyksta nuo karo pabėgusi mama su dviem katėmis, ekscentriška teta su nusenusiu Jorkšyro terjeru, vienakojis dėdė Anatolijus ir sesuo Irusia su drauge Polina
| KOPĖČIOS – Jevhenija Kuznecova– |
| Karas nuo Ispanijos toli. Bet emociniam lygmeny jis čia pat – pokalbiuose su pasilikusiais, rūpestyje dėl savų namų ar palikto augalo, nukautų priešų skaičiaus sekime. Kiekvienas Toliko namuose priverstinai susibūrusios spalvingos kompanijos narys išgyvena savaip. O visų jų neplanuotas buvimas vienoje erdvėje kai kurias situacijas sutirština iki komiško absurdo.
Teta Hryhorivna, apimta nostalgijos kvepiantiems Chersono pomidorams, ruošiasi auginti savus apleistame kiemo fontane. Vienakojis dėdė Anatolijus Stepanovičius nuolat bando ką nors suremontuoti ir to paties pamokyt Toliką. Polina bėga kilometrus nuo kalno ir nuo savęs, o mama ir vėl pamiršta, kad Tolia jau suaugęs vyras, kuriam nereikia priminti, kada laikas eit miegot. Tolikas ieško būdo apeiti, išvengti akistatos tiek su namo gyventojais, tiek su karo Ukrainoje keliamais klausimais, tiek su savo mintimis, ir randa – lipti kopėčiomis. Bent jau iki savo kambario, kad pakeliui neužkluptų nei vienas giminaitis. Deja, bet tikrovė jį pasiveja ir ten, o kylantys klausimai reikalauja sprendimų ir veiksmų. Pasijuokti iš savęsJevhenija Kuznecova romane „Kopėčios“ kelia paprasto žmogaus susidūrusio su karo grėsme egzistencijos klausimus: instinktas saugoti gyvybę, prisirišimas prie savo namų, šalies bei įprastos savo gyvenimo kasdienybės, pyktis dėl atimto įprasto gyvenimo, noras visa tai susigrąžinti, nepersipinantis su jokiais idealistiniais kovos už šalį įvaizdžiais. Gal ir makabriškai nuskambės, bet man knyga pasirodė savotiškai smagi. Ukrainiečiai tikrai turi neįtikėtiną humoro jausmą ir net didžiausių negandų metu sugeba pasijuokti. Ne tik iš kitų, bet ir iš savęs. |
| Pradėk klausyti čia |
Rekomenduoju ir knygą, ir Ukrainos žmonių palaikymą tau priimtina forma. Beje, iš karto po išleidimo 2023-iaisiais BBC News Ukraine romaną išrinko Metų knyga, o didžiausias Ukrainos internetinis knygynas Yakaboo paskelbė skaitomiausiu 2023 m. romanu.
Trumpai apie audioknygą |
Autorė: Jevhenija Kuznecova
Vertėja: Zita Marienė
Skaito: Lina Rastokaitė
Pavadinimas: „KOPĖČIOS“
Trukmė: 5 val. 23 min.
Nemokama ištrauka: 30 min
Linkėjimai!
Apie Autorių
Pasidalink:
