Ar turi jautrią uoslę? Gal jau užuodi po lietaus atgimstančio pavasario kvapą? O gal kaip tik dabar mėgaujiesi ką tik užplikytos kavos aromatu arba skaitai ir stengies nesujudėti, nes šalia ką tik užmigo skaniausiai pasaulyje kvepiantis kūdikis?

Susilpnėjus uoslei dėl ligos ar senatvės iš tiesų prarandam gyvenimo skonį. O kas, jei uoslė – itin jautri? Tada, tikėtina, ne tik mėgaujiesi kvepiančiu maistu, užsimerkus atskiri baziliką nuo rozmarino, bet ir anksčiau už kitus žinai, kad laikas keisti virtuvės šluostę, laiptinės kaimynei derėtų atidžiau dozuoti kvepalus, o į tą naują jogos studiją tikrai nebegrįši vien dėl jų taip mėgstamų smilkalų.

Apie kvapus tiek kalbu ne šiaip sau. Šiandien Audiotekoje pasirodo itin sodraus teksto (ir kvapo) audioknyga. Iš šio romano kažkada sužinojau apie Prancūzijos parfumerijos sostinę Grasą. Po keleto metų, idiliškose miestelio gatvelėse, vėl prisiminiau kraupią Žano Batisto Grenujo – kvepalų genijaus ir žiauraus žudiko istoriją.

Romane kvapų bus tikrai daug. Ir ne visi malonūs. XVIII amžiaus Paryžius kvepėjo ne vien perukų pomada ar rožių vandeniu. Smirdinčiame miesto atliekų griovyje gimsta kūdikis. Žanas Grenujis – bekvapis pamestinukas, kurio atsisako žindyvė, nes niekuo nekvepėti juk gali tik velnio išpera. Paliegęs, nemėgstamas kitų, keistasis vaikas turi tik vieną tikslą – išgyventi.

Augdamas Grenujis nebijo tamsos, nes jam net nereikia matyti – tamsoje kelią rodo kvapai. Nejaučia nuoskaudų, nenori artumo, o vėlai ištarti pirmieji žodžiai – nusako kvapus. Tik juos įsimena, rūšiuoja mintyse ir kas kitiems nepakeliama smarvė – Grenujui tik dar vienas iš aromatų.

Tol, kol vieną vakarą užuodžia ypatingą kvapą. Kvapą, kurio nepaslėps nei atstumas, nei upė, nei tūkstančiai kitų Paryžiaus kvapų. Tik dėl tokio kvapo išgavimo ir išsaugojimo verta gyventi. Ir visiškai nesvarbu, jei kažkam dėl to tektų mirti.

Susižavėjimą keliantis šiurpas

Ši audioknyga turėtų labai patikti klasikinių, lėtesnių tekstų mėgėjams. Čia nėra skubos – užtenka laiko įsivaizduot kiekvieną veikėją, užuosti jų kvapus, nusikelti į Paryžiaus amatininkų dirbtuves, vienišiaus olą kalne ar Graso apylinkes. Ir tuo pačiu, pamažu panirti į meistriškai pasakojamą istoriją.

Net nežinau, kas kelia didesnį šiurpą – ar pats Grenujis, ar tai, kaip lengvai jis manipuliuoja minia. O gal tiesiog suvokimas, kad pavergus minią, ar pasiekus aukščiausią tikslą pats lieki … toks pat.

Jei seniai klausei ką nors nepamirštamo – čia tavo šansas. Aš su pasimėgavimu kartoju. Vienadienių meilių, happyend’ų ar nuo pirmo puslapio kraupinančių trilerių gausoje, „Kvepalai“ – išskirtinis kūrinys teksto ir kvapų gurmanams. O gal net ir balso.

Bet čia jau paliksiu spręsti tau:

Trumpai apie audioknygą

Autorius: Patrick Süskind
Vertėja: Vilija Gerulaitienė
Skaito: Ignas Ciplijauskas
Pavadinimas: „KVEPALAI. Vieno žudiko istorija“
Trukmė: 9 val. 59 min.
Nemokama ištrauka: 30 min

Pavasariški linkėjimai! ☀️ 🌱

Apie Autorių

Inga Vilimė

Audioknygas jaukinausi ilgai (iki šiol tai darau), o pradėjau nuo savanoriško jų garsinimo Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Knygas dažniausiai skaitau, o audioknygos puikiai papildo kasdienes keliones automobiliu, pasivaikščiojimus ir buities darbus namuose.