Knyga „Full Catastrophe Living“ (taip, toks yra originalus jos pavadinimas) pirmą kartą išleista 1990-taisiais. Vakariečio, juolab amerikiečio, o dar profesoriaus, knyga apie Mindfulness tuo metu buvo gan neįprastas reiškinys.

Be to, tai nebuvo tik knyga. Knygoje pristatoma MBSR metodika dar iki knygos pasirodymo praktikoje buvo taikoma jau daugiau kaip 10 metų – Masačiusetso universiteto klinikoje. O knyga padėjo šiam gydymo metodui išplisti po visą pasaulį.

Beje, atsižvelgdamas į mokslo ir technologijų pažangą autorius knygą neseniai peržiūrėjo ir gerokai atnaujino – tad nenustebk, kad čia išgirsi ir apie socialinius tinklus, išmaniuosius telefonus bei ką mokslas šiandien mano apie dėmesingą įsisąmoninimą.

Bet grįžkime prie MBSR.

MBSR?

Šį akronimą paminėjau ne veltui – audioknygoje jį išgirsi ne sykį. Mindfulness-Based Stress Reduction – tai dėmesingu įsisąmoninimu grįsta streso valdymo metodika. Jos tikslas – padėti tiems, kas patiria daug streso, nerimo, depresyvių minčių ir kam tai trukdo mėgautis gyvenimu.

Audioknyga „Kūno ir proto išmintis“ – 8 savaičių trukmės MBSR saviugdos programa.

Iš esmės – tai sąmoningumo ugdymo programa, bet, kitaip nei dauguma dvasinių mokytojų (kokiu autorius savęs nelaiko), Jon Kabat-Zinn į šią temą neria turėdamas aiškią sistemą.

Jos pagrindas – septyni dėmesingo įsisąmoninimo ramsčiai. Noriu pasidalinti jais, nes, man atrodo, kad tai geriausiai atspindi, apie ką iš tiesų yra MBSR ir ši audioknyga.

Septyni dėmesingo įsisąmoninimo ramsčiai

1. Nevertinimas

Mūsų protas nuolat viskam deda etiketes: „gerai – blogai“, „patinka – nepatinka“, „teigiamas – neigiamas“. Nevertinimo nuostata kviečia tiesiog pastebėti, neklijuojant etikečių. Kai stebime įvykius, žmones, objektus tokius, kokie jie yra, atsiranda daugiau laisvės. Net paprastas kvėpavimas, jei jo „nekritikuojame“, tampa stebėtinai praturtinančia patirtimi.

2. Kantrybė

Kas nenorėtų, kad viskas vyktų greičiau? 😄 Bet kaip vaikas negali užaugti per naktį, taip ir mūsų vidinė branda reikalauja laiko. Kantrybė – tai leidimas dalykams vykti sava eiga, savu tempu. Ji ramina protą ir suteikia erdvės pokyčiui.

3. Pradedančiojo protas

Ar dažnai pagalvoji: „aš žinau, kaip tai veikia“? O tada – net nepastebi prieš akis vykstančio stebuklo… Pradedančiojo protas kviečia žvelgti į kiekvieną akimirką tarsi tai vyktų pirmą kartą. Nes taip ir yra. Net gurkšnis arbatos ar vaikščiojimas pažįstama gatve gali tapti atradimu, jei išdrįstame būti smalsūs kaip vaikai.

4. Pasitikėjimas

Pasitikėti čia reiškia atsiremti į save – į savo kūną, jausmus, intuiciją. Dažnai ieškome atsakymų išorėje, bet dėmesingo įsisąmoninimo kelias kviečia labiau pasitikėti savo vidiniu kompasu. Ne ignoruoti kitų išmintį, o veikiau atrasti pusiausvyrą tarp kitų klausymosi ir girdėjimo savęs.

5. Nesiekimas

Meditacija nėra dar viena užduotis, kurią reikia atlikti. Tai nėra būdas pasiekti ypatingą būseną. Nesiekimo principas kviečia leisti akimirkai būti tokiai, kokia ji yra – nebandant jos pagerinti ar pakeisti. Paradoksalu, bet būtent tada atsiranda tikroji ramybė.

6. Priėmimas

Dažnai mes kovojame su realybe: „taip neturėjo nutikti“, „aš turėčiau būti pasiekęs daugiau“, „jis turėtų būti su manimi“. Bet yra taip, kaip yra, ir reikia tai priimti. Priimti – nereiškia pasiduoti. Priėmimas – tai pirmasis žingsnis į pokytį. Tik pripažinę, kur esame šiuo metu, galime sąmoningai nuspręsti, kokia bus mūsų reakcija.

7. Paleidimas

Žmogaus protas mėgsta prisirišti prie minčių, emocijų, troškimų. Paleidimo nuostata kviečia išmokti juos priimti ir paleisti lengvai – kaip lapus, plaukiančius upe. Ne slopinti ar ignoruoti, bet tiesiog leisti viskam ateiti ir išeiti.

Kaip išmokti tai taikyti praktiškai?

Pasiruošęs leistis į dėmesingo įsisąmoninimo kelionę?