• Ar tikrai visus savo vaikus myliu vienodai?
• Ar neperdaviau tos ar kitos traumos saviškiams?
• O mano tėvai – ar neperdavė jos man?
• Jei buvau antras vaikas savo šeimoje – ką tai reiškia mano dabartinėje šeimoje?
• Kaip mane paveikė tai, kad tėvai laukė mergaitės? (Pasirodo – labai stipriai!)

Ir tai tik maža dalis klausimų, kurie sukosi galvoje bėgiojant su šia audioknyga. Beje, apie ją nesustodamas pasakoju ir savo žmonai. 🙈

Bet pradėkim nuo pradžių.

Kas ta Noémi Orvos-Tóth? (ir kaip teisingai tarti jos vardą? 😄)

Lietuvoje Noémi Orvos-Tóth kol kas mažai girdėta, tad pristatau: knygos autorė – vengrų kilmės klinikinė psichologė, visą savo profesinį gyvenimą paskyrusi vienam klausimui: kaip traumos keliauja iš kartos į kartą, ir kaip tą kelionę sustabdyti?

2013-aisiais ji įsteigė Transgeneracinių traumų institutą, skaito paskaitas visame pasaulyje, o jos knyga gimtojoje Vengrijoje tapo tikru fenomenu – iš rankų į rankas perduodama knyga pakeitė tūkstančių šeimų pokalbius prie stalo.

Knygoje ji remiasi ne teorijomis iš vadovėlių, o savo klientų istorijomis. Ir būtent tai jos knygą daro tokią gyvą: klausaisi apie svetimus žmones, o atpažįsti savus.

O kaip tarti jos vardą – išgirsi audioknygoje. 😉

Apie ką ši knyga?

Apie tas netikėtas kliūtis gyvenime, keistus elgsenos modelius, kurių priežasčių, atrodo, neįmanoma paaiškinti. Nerimą, kuris užklumpa tarsi be priežasties. Santykių scenarijus, kurie kartojasi, nors žadėjai „daugiau niekada“. Mūsų vaikų elgesį, neturintį jokio racionalaus paaiškinimo.

Autorė kviečia atsakymų ieškoti ne tik savo gyvenime, bet ir tėvų, senelių, prosenelių istorijose: neišgedėtose netektyse, nutylėtuose konfliktuose, šeimos paslaptyse.

Mums, lietuviams, ši tema turbūt dar aktualesnė nei vengrams. Tremtys, karai, prarasti namai, okupacijos (ir gal net bendradarbiavimas su okupantais) – retas iš mūsų neturi giminėje istorijų, kurios buvo nutylėtos „dėl visų gerovės“. Ši knyga padeda suprasti, kodėl tos tylos kaina gali būti didesnė, nei atrodo. Ir ką daryti, kad skausmo estafetė nebūtų perduota toliau.

Svarbu suprasti – paveldėtos traumos nėra nuosprendis: užtenka išdrįsti pažvelgti į savo šeimos istoriją atviromis akimis. Galbūt tu ir būsi tas, ties kuriuo grandinė nutruks?

Jurgitos Kalvaitytės įgarsinimas – nuostabus. Tai ne pirma knyga, kurios klausau jos balsu, ir – bent man – laaaabai patinka!