|
Pradžia tokia ir buvo kaip tikėjausi: leisk jiems, leisk man, nekreipk dėmesio, paleisk, atsipalaiduok – nieko naujo. O ir pati teorija, atrodo, galėtų sutilpti į vieną puslapį.
Bet kai šią „elementarią“ teoriją autorė pradėjo vilkti vis į kitą kontekstą, net ir man, visko mačiusiam, atvipo žandikaulis.
Leisk jiems — ką?
Tad apie kontekstą ir noriu papasakoti. Štai kokiais kampais temą audioknygoje gvildena perkamiausios negrožinės knygos praėjusiais (o kol kas – ir šiais) metais autorė:
- Suaugusiųjų tarpusavio santykiai – kaip išlaikyti, kaip paleisti, kaip kurti naujus?
- Asmenybės transformacija – kaip paskatinti kitus žmones pasikeisti? (taip, pasirodo tai įmanoma!)
- Ribos – kaip padėti tiems, kam nesiseka? (pavyzdžiui, įklimpusiems priklausomybėse)
- Savivertė – kaip nustoti liguistai lygintis su kitais?
- Ko-priklausomybė – ką daryti su kitų žmonių emocinėmis reakcijomis?
- Savirealizacija – kaip nustoti baimintis kitų žmonių nuomonės apie tave?
- Vidinė ramybė – kaip suvaldyti stresą ir grįžti į save?
Nors knygoje gausu istorijų iš Mel Robbins asmeninio gyvenimo, patys patarimai – pripažintų psichologų, mokslininkų, mokslo daktarų. Jei atvirai, „Teorija Leisk Jiems“ man asmeniškai, per paskutinius metus, buvo stipriausia klausyta saviugdos audioknyga.
Teorija
Tai, visgi, apie ką yra teorija „Leisk Jiems“? Štai jos esmė:
Mes iššvaistome neproporcingai daug laiko bandydami įtikti kitiems, stengdamiesi būti suprasti ar norėdami priversti kitus elgtis taip, kaip mes norime.
O Mel Robbins sako: leisk jiems.
- Jei tavo draugai nepakvietė tavęs į vakarėlį – leisk jiems.
- Jei tavo kolegos daro nesąmones – leisk jiems.
- Jei kažkas apie tave blogai galvoja – leisk jiems.
Leisk jiems – nereiškia, kad dabar tau turi neberūpėti kiti ar ką tie kiti daro. Anaiptol. Tai kviemas nustoti eikvoti energiją bandant sukontroliuoti tai, ko sukontroliuoti neįmanoma – kad atgautum savo gyvenimą.
Knygos pažadas stiprus, bet ji tikrai jį išpildo su kaupu.
Dalyvavau kaip niekad stropiai
Nors paprastai į garsinimo procesus nebesikišu, šį kartą viskas buvo kitaip: kiek tik galėjau, sėdėjau garsinimo „būdelėje“ kartu su balsą knygai padovanojusia Agne Gilyte – kol kiekvienas sakinys buvo įgarsintas būtent taip, kaip turėtų skambėti.
Kodėl?
- Na taip, pirmiausia dėl to, kad Agnei (kurios atlikimas, manau, idealiai tiko šiai knygai) tai buvo pirmas kartas. Rizikinga, bet nežinau, kas dar galėjo šią knygą taip perskaityti lyg nuo savęs – Agnei ji labai brangi asmeniškai.
- Antra – tikiu, kad ši knyga bus viena svarbiausių audioknygų šiais metais ir norėjosi to papildomo kruopštumo gludinant kiekvieną sakinį.
Patikėk manim, tai nebuvo tiesiog teksto skaitymas. Tai buvo išgyvenimas. O Agnės energija… Manau, kad geriau ją galėjo perskaityti nebent pati autorė.
Džiaugiuosi kaip vaikas, kad pagaliau turime šį įrankį lietuviškai.
Niekada nieko nerekomenduoju, jei pats tuo netikiu 1000 procentų. O ši audioknyga yra tas retas atvejis, kai vienas vienintelis mąstymo pokytis gali sutaupyti dešimtmečius streso.
Jei jauti, kad tavo vidinis kontrolės mechanizmas perdegė – tai yra tai, ko tau reikia šiandien. |
