Ar teko būti tokiuose santykiuose, kurie teka beveik savaime? Be dramų, be kaltinimų, be jokių „įdomu, ką jis iš tikrųjų turėjo omeny?“ 🤔
Jei tokiuose esi, džiaugiuosi už tave. Nes juk dažniausiai – viskas visiškai priešingai. Galvoje nuolat sukasi:
- ar jam rūpi?
- ar ji manęs neatstums?
- kodėl jis taip atsitraukia?
- kodėl ji nori tiek daug dėmesio?
- gal jau metas viską rišti?
Ir dažnai atrodo, kad problema yra kitas žmogus. Jam/jai – atrodo atvirkščiai. O gal problema yra ne pats santykis? Ar tau teko girdėti apie Prieraišumo teoriją?
Pasak šiuolaikinės psichologijos, daugumą santykiuose kylančių iššūkių galima paaiškinti per mūsų (ir mūsų partnerio) prieraišumo stilių. Apie tai – šiandienos audionaujiena:
| PRIERAIŠUMAS — Amir Levine ir Rachel Heller — |
Prieraišumo teorija teigia, kad ankstyvasis ryšys su globėjais suformuoja stabilų, ilgalaikį asmenybės bruožą – prieraišumo stilių – kuris lemia žmogaus elgesį, emocijas ir santykius su kitais visą gyvenimą.
Trys šokėjaiĮdomu, kad yra vos trys prieraišumo stiliai, sudarantys visą teorijos pagrindą:
Ir šie stiliai dažnai susitinka labai nuspėjamais būdais. Pavyzdžiui, nerimastingas žmogus dažnai įsimyli vengiantį. Vienas nori daugiau artumo. Kitas nori daugiau erdvės. Ir prasideda šokis, kuris gali trukti metų metus. Jei atpažinsi ir tu, kad jau kurį laiką šoki šį šokį be jokių prošvaisčių – knygoje rasi tiesų atsakymą, kuriais atvejais geriausia tokius santykius būtų tiesiog nutraukti. Ne tas, kuris galvojauPats su prieraišumo teorija pirmą kartą susipažinau instagrame – iš trumpų video. Užėjus bangai, atrodė, kad visi apie tai tik ir kalba. Iš užuominų netrukus nusistačiau savo tipą ir… maniau, kad su prieraišumo teorija – baigta. Bet klausydamas audioknygos aiškiai pamačiau, kad gaaal visgi kiek per gerai apie save galvoju. O gal tiesiog norėjau „patekti“ ten, kur dauguma – į sveikiausią prieraišumo tipą. Iš pradžių tai kiek išgąsdino, bet beklausant knygos supratau, kad be reikalo. Viena vertus – per tiek laiko jau atradau sveikus būdus prisitaikyti ir kompensuoti savo stiliaus „trūkumus“. Kita vertus – knyga pateikė daug įrankių, ką dar galiu padaryti dabar – jų apstu kiekvienam prieraišumo tipui. Kam rekomenduojuJeigu tavo santykiai tiesiog klostosi, konfliktus pavyksta nesunkiai išspręsti ar jų visai nėra (nei santykiuose, nei tavo galvoje), o santykių psichologija nėra tiesiog smalsumą kelianti tema – sakyčiau praleisti. Bet jeigu:
Tai viena tų knygų, kuri padės pamatyti labai paprastą, bet svarbų dalyką: dažnai santykių sunkumai kyla ne todėl, kad žmonės yra „blogi“, o todėl, kad jų prieraišumo stiliai yra sunkiai suderinami. Sąmoningumo įnešimas dažnai gali padėti rasti tinkamus sprendimus. Apie autoriusNežinau kaip tau, bet skaitant populiariąją psichologiją, vienas pirmų klausimų man visuomet yra: kas rašo? Ar galiu ja/juo/jais pasitikėti? Taigi, trumpai: Amir Levine – psichiatras bei neurologas, Rachel Heller – psichologė ir santykių konsultantė. Abu turintys apie 20 metų patirties savo srityje. Rašydami šį pasaulinį bestselerį, jie rėmėsi bemaž penkis dešimtmečius trukusiais prieraišumo teorijos tyrimais. Didžiausia šios knygos stiprybė man yra tai, kad sudėtinga mokslinė teorija čia paaiškinama labai paprastai ir praktiškai, su daugybe realių santykių pavyzdžių. Todėl klausant knygos ir tu tikrai dažnai pagausi save galvojant: „Palauk… čia gi apie mane.“ |
| PRADĖK KLAUSYTI ČIA |
| Na o jeigu jau pasiekei ypatingus rezultatus – sveikinu! Ir kviečiu žvilgtelėti į mūsų naujienas ar klausomiausias, ten tikrai kažką išsirinksi. |
Trumpai apie audioknygą
Autoriai: Amir Levine ir Rachel Heller
Pavadinimas: „PRIERAIŠUMAS”
Išvertė: Inga Būdvytytė
Skaito: Jurga Kalvaitytė
Trukmė: 7 val. 19 min.
Ištrauka: 20 min.
Su pavasariu! 🌱

Pasidalink:


